Kiekvieną kartą, kai einu gatve,
Nepakeliu minčių apie tave,
Kaip nuo ryto ištroškusi naktis,
Apsunkusi nuo vaisių obelis,
Taip tragiškai nusvirusias
Nuleidžiu vėl aš rankas
Ką tu sakai man neišneša galva -
Aš tavo laisvė, aš sava.
Kiekvieną kartą, kai einu gatve,
Tai nesibaigianti kelionė į tave,
Ir šalikelėj suknubęs apgalvoji,
Tai amžinas kelias namo,
Aš tykiu tykiu tykiu tykiu vakaro oru
Lyg samanos, atidengiu,
Ką tu sakai man neišneša galva -
Stebėki laisve, stebėk visada!

Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje,
Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro,
Ir kaip uždaro vakarą naktis,
O tu man atsakai - aš tavo laisvė.

Kai Basanavičiaus gatve einu Palangoje
Ir seksualios panos žiūri tiktai į mane,
tirpstu ju akyse,kaip tirpsta burnoje ledai,
Aš iškišu liežuvį ir apsilaižau lėtai,
Laisvė, kaip narkotikas - nuotykiai, erotika, egzotika,
Aš noriu pakabinti paną, kad vakare
Pastatyčiau jai kokteili VDO bare.
Duočiau miglą į šitas akis
Apie šaltą šampaną ir karštas naktis,
Lengvai apsnūdusiai nupirkčiau jai nakčiai vilą,
Demonstruočiau Arvydo Starošaičio bylą,
Mūsų treningai brangūs ir sportbačiai prabangūs,
Ši kalba ir žaliakalnio slang'as,
nera sajungos,kuri nesvajoja,
Susijungti su tokiais kaip mes - ARTOJAIS...