Kažkada piešiau didžiule saulę baltame lape

Jame šypsojos mano mylima mama o mamos delne paišiau save..

Kažkada pasaulis visas tilpo smėlio dėžėje

Be rupesčių žaidžiau svajonių pilyje su gerais draugais dūkau kieme...

Vaikai vaikai lig šiolei mes visi dabar truputį didesni

Tik rūpi mums žaislai kiti..

Kažkada skraidžiau ant tėvo rankų kaip supynėse

Jos kėlė taip aukštai iki dangaus mane rodės jį galiu pasiekt  ranka

Kažkada akis viliojo braškės svetimam darže

Jos buvo daug saldesnės nei tėvų sode nežinau kodėl bet tai tiesa...

Vaikai vaikai lig šiolei mes visi

Dabar truputį didesni

Tik rūpi mums žaislai kiti…